Pasivaikščiokite arba pakeliaukite po Čepkelių–Dzūkijos nacionalinį parką, kurį sudaro Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas ir Dzūkijos nacionalinis parkas. Jame saugomos natūralios Dainavos girios ekosistemos. Čepkeliai – tai ne tik didžiausia Lietuvos aukštapelkė (5858 ha), bet ir žemapelkiniai viksvynai bei juodalksnynai, sausi kerpšiliai, pelkių salos ir ežerai. Vilkai ir lūšys, tetervinai ir kurtiniai, plačialapės klumpaitės bei vėjalandės šilagėlės – tai tik maža dalis iš daugiau nei 4000 rūšių, sutinkamų šiame krašte.
Nacionalinio parko teritorija pasižymi turtingu kultūros paveldu – dzūkų kaimais, išlaikiusiais tradicinės architektūros bruožus bei savitą vietos gyventojų gyvenimo būdą.
Dzūkijos nacionalinis parkas ir Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas – vienos gražiausių Lietuvos vietų, visai šalia Druskininkų. Pamatykite tikrą Dzūkijos krašto gamtovaizdį, senus miškus, atsipalaiduokite gamtoje ir pasimėgaukite itin švariu oru.
Aplankykite Merkinę – vieną seniausių Lietuvos gyvenamų vietovių, esančią Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje. Viduramžiais ji buvo regiono gynybos ir kultūros centras. Netoliese galite užsukti į Merkinės apžvalgos bokštą bei aplankyti garsiojoje Merkinės piramidę.
Daugiau informacijos: cepkeliai-dzukija.lt
Adresas: Vilniaus g. 3, Merkinė, LT-65334 Varėnos r. (Parko direkcija)
Pasakojama, kad XX a. pradžioje miesto jaunimas rinkdavosi į Meilės salą kurti laužus, dainuoti ir šokti. Sulaukus vidurnakčio, merginos eidavo į kairį, o vaikinai – į dešinį salos krantą. Kiekvienas į upę paleisdavo vainiką su degančia žvakute ir savininko vardu. Už pusės kilometro, salos gale, Nemuno upė vėl susijungdavo, ir plaukiantys vainikai tekdavo kartu. Valtyje budintieji stebėdavo, kieno vainikai susiliesdavo, ir garsiai skelbdavo „laimingųjų porų“ vardus.
Vėliau saloje buvo įrengtas paplūdimys, kuris veikė iki 1935 m.
Dabar Meilės sala – Druskininkų botaninis draustinis. Juo pasigrožėti galima plaukiant laivu arba žvelgiant nuo Meilės salos atodangos.
Meilės salos atodangą rasite netoliese Nemuno pakrantėje.
Koordinatės: 54.02651802273969, 23.9593237675276
Raigardo slėnis – kraštovaizdžio draustinis su didžiausiu Lietuvoje sufoziniu cirku.
Pasak legendos, kadaise slėnio vietoje buvo įsikūręs itin turtingas miestas Raigardas. Jo gyventojai nuolatos puotaudavo, švęsdavo ir linksmindavosi, dėl ko supyko pats Perkūnas ir miestą sunaikino. Pasakojama, kad nuo to laiko žemėje skamba „prakeiktųjų varpas“, o sūrūs Druskininkų vandenys – pasmerktųjų ašaros. Miesto gyventojai vis ieškojo išėjimo iš požemio karalystės, tačiau išeitis buvo užversta Velnio akmeniu, esančiu slėnio pakraštyje, netoli Švendubrės.
Koordinatės: 53.950833, 23.986365
Švendubrės akmuo – mitologinis akmuo, dešimtas pagal dydį Lietuvos riedulys.
Legenda byloja, kad velnias nešė šį akmenį, norėdamas užtvenkti Nemuno upę. Pradėjus švisti ir netikėtai sugiedojus gaidžiui, velnias išsigando, pametė akmenį ir jis nuriedėjo prie Švendubrės, kur stovi iki šių dienų.
Šalia akmens pastatytos medinės skulptūros, įkvėptos legendų: „Varpininkas“, „Raigardo legenda“ ir „Piemenaitė“.
Koordinatės: 53.985296, 23.929185